- klėtas
- 1 klė́tas sm. ppr. pl. (1), klė̃tai (2) FrnW 1. pokštas, išdaiga: Klė́tus daryti, rodyti BŽ596. Nusbodo jau mum klėtai šito žmogaus Klt. Išvėpėlėms mergoms ir berniokai klė́tus kerta SkrT. 2. R409, MŽ, [K] gėrimo užbūrimas.
Dictionary of the Lithuanian Language.